Literatūra

Literatūra > Barokas

Olizarovijus

Aronas Aleksandras Olizarovijus (Aaron Alexander Olizarowski, Olizarovius 1610–1659) – filosofas, teisininkas, ekonomistas, medikas, Vilniaus universiteto profesorius. Kilęs greičiausiai iš rusėnų bajorų. Būdamas jaunuolis, atvyko mokytis į Nesvyžių; čia įstojo į jėzuitų ordiną. Mokėsi jėzuitų naujokyne Vilniuje ir Polocko kolegijoje. Vėliau Olizarovijus Jėzaus Draugiją paliko, bet išsaugojo su ja draugystės ryšius. Aukštesnių mokslų siekė užsienyje: studijavo Lenkijos, Vokietijos, Italijos universitetuose laisvuosius menus, filosofiją, teologiją, teisę, mediciną. 1644 m. grįžo į Lietuvą ir tapo Vilniaus universiteto teisės profesoriumi. Lietuvos sostinėje Olizarovijus lotyniškai parašė svarbiausią savo darbą – Apie politinę žmonių sąjungą, dedikuotą Lietuvos pakancleriui Leonui Kazimierui Sapiegai ir išleistą 1651 m. Gdanske. 1655 m. Maskvos Didžiajai Kunigaikštystei okupavus Vilnių, Olizarovijus kartu su kitais Vilniaus universiteto profesoriais pasitraukė į Prūsiją, apsigyveno Karaliaučiuje, paskutiniaisiais gyvenimo metais mėgino verstis mediko darbu.
Olizarovijus XVII a. Lietuvoje skelbė ir gynė svarbias to meto visuomenei idėjas, Vilniaus universitete skaitytose paskaitose ir savo knygoje Apie politinę žmonių sąjungą aiškino, kas sudaro Respublikos – politinės žmonių draugijos – pagrindus. Rėmėsi Antikos filosofais – Aristoteliu, Platonu, Ciceronu, Renesasno mąstytojais – Erazmu Roterdamiečiu, Žanu Bodenu (Jean Bodin) ir kitais. Respubliką Olizarovijus ragino suprasti kaip įstatymų jungiamą piliečių sąjungą. Tokiai piliečių sąjungai išlikti ypatingai yra svarbios žmonių dorybės, jų moralė, garbingas elgesys. Respublikos dažniausiai žlunga dėl pareigūnų neteisingumo, dėl jų savivalės ir garbėtroškos; jas taip pat naikina per didelė galingųjų prabanga ir vargšų engimas. Norint išsaugoti Respubliką sveiką, Olizarovijaus teigimu, reikia rūpintis piliečių dorove, ugdyti jų išmintį. Taip pat būtina laikytis įstatymų, ginti teisingumą, saugoti santarvę, paisyti saikingumo, kiekvienam garbingai atlikti savo pareigas.
Olizarovijus iškėlė mokslo ir jaunimo auklėjimo svarbą Respublikai. Knygoje Apie politinę žmonių sąjungą rašė: „Auklėjimas – tarsi visų gerų ir blogų savybių šaltinis ir pradžia, ypatingas visos žmogiškosios laimės pamtas. Nuo jo priklauso santvarkų pastovumas ir žlugimas, iš jo randasi luomų ir tautų vergija ir laisvė, respublikų kilimas ir prapultis“. Žmogaus auklėjimas yra daug svarbesnis už jo kilmę – būtent auklėjimas yra dorybių, garbingo ir laisvo gyvenimo pagrindas. „Todėl joks kitas dalykas nevertas tokių pastangų kaip auklėjimas, nes kuo geriau išauklėsime ir išmokysime jaunuomenę, tuo didesnė bus nauda pačiai jaunuomenei ir respublikai“, – teigė Olizarovijus. Jis taip pat įrodinėjo, kad mokytis amatų, iš kurių galėtų išgyventi, reikia ne tik miestiečių, bet ir bajorų vaikams. Gyventi iš savo rankų darbo esą kilnu ir garbinga. Bajorai nepagrįstai niekinanti amatus ir mananti, kad amatai „teršia jų kilmę“.
Olizarovijus, kaip ir kiti Vilniaus universiteto profesoriai, gynė žemųjų, nekilmingųjų Lietuvos ir Lenkijos luomų teises. Jis pabrėžė, kad Vilniaus miestiečiai turi įstatymo jiems suteiktą teisę siųsti savo atstovus į Lietuvos ir Abiejų Tautų Respublikos parlamentus. Kartu Olizarovijus teigė, kad Respublikos piliečiais turėtų būti visi gyventojai – ne tik bajorai, miestiečiai, bet ir valstiečiai. Mat, visi žmonės iš prigimties yra lygūs, todėl negali būti laikomi nelaisvaisiais arba vergais. Olizarovijus smerkė valstiečių engimą, aiškino, kad žemdirbių negalima apkrauti per sunkiais mokesčiais, teigė, kad ir paprasti žmonės Respublikoje turi turėti lygias teises į teisingumą, kad prieš įstatymus ir teismuose visi krašto gyventojai turėtų būti lygūs.
Olizarovijaus knyga Apie politinę žmonių sąjungą atskleidžia Lietuvos Baroko politinę ir filosofinę mintį, tuo metu šalyje svarstytus ir gintus visuomenės ir valstybės idealus.

Darius Kuolys

Literatūra

Olizarovijus

Ar žinote, kad...